šveistybė

šveistỹbė sf. (2) K, Rtr, KŽ; Sut, N dvasinis švarumas, tyrumas, skaistumas, dorumas; skaistybė, nekaltybė: Neižžagas, nepateptė, šveistybė SD38. Trink mūsump kaltybę, duok širdies šveistybę SGII90.